Knarkiantis šuo – ne norma

Kalbėdami apie gyvūnų gerovę, dažniausiai ją suprantame kaip laikymui tinkamų sąlygų suteikimą, priežiūrą bei rūpinimąsi savo augintiniais. Tačiau tai dar ne viskas – svarbu suvokti ir tai, kad mes lemiame gyvūnų gerovę dar prieš jiems gimstant, kai priimame sprendimą suporuoti jų tėvus arba palaikyti šį kitų žmonių sprendimą, įsigydami mažą šuniuką, kačiuką ar kitą jauniklį.

Visos šunų, kačių ir kitų naminių gyvūnų veislės yra sukurtos žmonių. Nei viena iš šių veislių niekada neegzistavo natūraliomis sąlygomis ir niekada neišliktų, jeigu gyvūnams būtų suteikta laisvė patiems pasirinkti partnerius poravimuisi. Visos veislės turi išskirtinių išvaizdos, elgesio, produktyvumo ar kitų ypatumų, bet, deja, kartais jie visiškai kertasi su šių gyvūnų gerove ir sveikata.

Vienas akivaizdžiausių to pavyzdžių – trumpasnukiai šunys ir katės (dar vadinami brachicefalais). Tai mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai, pekinai, japonų činai, Briuselio grifonai ir kt. veislės, kurių plokščias snukis žmonėms pasąmoningai primena kūdikio veidą ar beždžionėlę, ir jau vien todėl tampa patrauklus (plačiau galite paskaityti moksliniame straipsnyje). O su tuo susijęs ir dalies žmonių dievinamas elgesys – knarkimas, "tingumas", užmigimas įvairiose "juokingose" pozose, plati "šypsena".

Aš ne zoofilas – aš žmogus (arba kaip plėtojama demokratinė visuomenė ir pliuralizmas)

Daugumai žinoma garsioji Gandhi išsakyta mintis, kad tautos didybė ir jos moralinis progresas gali būti vertinamas pagal tai, kaip tauta elgiasi su gyvūnais. Regis, visuomenė, kurioje gyvūnais ir jų gerove rūpinamasi, ir žmonės, kurie tai daro, turėtų būti vertinami kaip aukštesnės kultūros ir dvasingumo. Juk tas, kas moka mylėti ir gerbti bet kokią gyvybę, bus kultūringas ir su žmonėmis.

Žurnalistas Tomas Čyvas (lrytas.lt nuotrauka)

Bet ką aš pastebiu – kad tautos didybė gali būti vertinama ne tik pagal tai, kaip ji elgiasi su gyvūnais, bet ir pagal tai, koks tautos požiūris į žmones, besirūpinančius gyvūnų gerove. Nes tas, kas nemėgsta ar yra abejingas gyvūnams, neretai būna dar bjauresnis žmonių - gyvūnų mylėtojų atžvilgiu. Na, sakykime, kodėl gi nepasišaipius ir nepavadinus tokių žmonių „zoofilais“? Tokių išsireiškimų neretai pažeria straipsnių, susijusių su gyvūnų gerove ir apsauga, komentatoriai. Žinoma, tokių komentarų portalai neištrina... Bet to negana – lygiai taip pat neetiškai išsireiškė ir žurnalistas Tomas Čyvas, kurio straipsnis „Šuns širdies valstybė – zoofilai diktuoja madas“ viešai pasirodė viename iš didžiausių Lietuvos portalų lrytas.lt, pasiekdamas didžiulę auditoriją. Ir lygiai taip pat į jo pusę stojo visuomenės etikos sargai, neradę tokioje publikacijoje nieko neetiško. Tai buvo viešas spjūvis į tą visuomenės dalį, kuri kelia tautos kultūrinį ir dvasinį lygį, ir stengiasi apsaugoti gyvūnus augintinius nuo žmonių neatsakingumo pasekmių – perpildytų prieglaudų, nekontroliuojamo gyvūnų dauginimosi ir gausybės neišaiškintų žiauraus elgesio atvejų. Tai buvo spjūvis visoms gyvūnų globos organizacijoms, veterinarijos gydytojams, gyvūnų gerovės specialistams ir sąmoningiems bei suprantantiems savo atsakomybę už augintinių gerovę šeimininkams.

Kačių PSP programos mokymai Portugalijoje

Šį kartą papasakosiu apie savo išvyką į Portugaliją, Figueira da Foz miestelį, esantį Atlanto pakrantėje. Ten 2013 metais ne pelno siekianti organizacija "International Cat Care" įkūrė kačių pagauk-sterilizuok-paleisk programos mokymų centrą ir vien per šiuos metus spėjo suorganizuoti net penkias mokymų sesijas gyvūnų gerovės organizacijų atstovams iš įvairių šalių - Portugalijos, Lietuvos, Rusijos, Gruzijos, Singapūro ir kt. (iš viso 10 šalių). Juos apmokyti savanoriškai atvyksta specialistai iš aukštą gyvūnų gerovės lygį turinčių šalių (pvz., Anglijos, Airijos). Aš kartu su savo bendramoksle lietuvaite Vaiva dalyvavau paskutinėje šių metų sesijoje, vykusioje lapkričio pradžioje, į kurią susirinko štai kokia smagi kompanija:

Mokymų dalyviai

Kadangi likau labai sužavėta šiais mokymais, norėčiau pasidalinti įspūdžiais su visais savo tinklaraščio skaitytojais ir gyvūnų draugais :)

Maloni pažintis su kinologų šviečiamąja veikla

Patį pirmąjį kovo savaitgalį į Vilnių visus kvietė didžiulė tarptautinė šunų paroda, na o aš į ją išsiruošiau sužinojusi, kad ten galėsiu susitikti ir gyvai susipažinti su Lietuvos kinologų draugijos Mokymų centro atstovais ir jo veikla, apie kurią sužinojau palyginus neseniai. Iškart išduosiu paslaptį, kad būtent Lietuvos kinologų draugijos dėka dar pati būdama moksleivė jau keliavau į pirmąsias pamokas su savo močiutės šunimi, kuriose bendraudavome su moksleiviais apie šunis, atsakingą jų auginimą ir priežiūrą. Prisimindama tą pionierišką veiklą, be galo džiaugiausi atskiro mokomojo centro įkūrimu ir jo šviečiamąja veikla "šuniškomis" temomis, organizuojamais įvairiais seminarais, o taip pat pamokėlėmis vaikų ugdymo įstaigose, tat norėjosi pabendrauti su bendraminčiais ir užmegzti glaudžius ryšius su žmonėmis, kurie tuo užsiima dabar.

Tiesą pasakius, aš tikėjausi išvysti nedidelį stendą, bet savo nuostabai atradau atitvertą didžiulę teritoriją su veiklos staliukais vaikams, kur jie galėjo piešti, spalvinti ir karpyti...

Veikla vaikams

Apie gyvūnų gerovę ir švietimo vaidmenį bendrauta diskusijoje

Vasario 8 d. LSMU Veterinarijos akademijoje vyko Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos organizuota diskusija "Profesinio švietimo vaidmuo gyvūnų gerovės srityje". Šiame susitikime dalyvavo Veterinarijos akademijos profesoriai bei dėstytojai, valstybinių institucijų nariai, veterinarijos gydytojai, šunų dresuotojai bei kiti gyvūnų gerovei neabejingi žmonės. Kartu mes kalbėjomės apie būtinybę vieningai prisidėti prie gyvūnų gerovės problemų sprendimo.

Diskusijos dalyviai

Pamokėlės apie gyvūnus - Kauno Rokų vidurinėje mokykloje

Dalyvavimas projekte „Kam to reikia?“ ir toliau atneša įdomių susitikimų su moksleiviais - sausio 29 dieną mokytojos Sandros Šimoniūtienės pakvietimu važiavau į Kauno Rokų vidurinę mokyklą pravesti net trijų pamokų penktokams, šeštokams ir septintokams.

Su jaunesniaisiais kalbėjomės apie šunų kūno kalbą - kodėl svarbu ją suprasti, kokiais būdais šunys perduoda savo nusiteikimą bei kaip jį atpažinti, o taip pat - kaip elgtis kiekvienoje iš situacijų.

Pamoka „Šunų kūno kalba“ penktokams

Gyvūnų augintojo namų interjeras dizainerių akimis

Prieš kelias dienas atsitiktinai į mano akiratį pakliuvo dar vienas šunims pritaikyto dizaino baldo pavyzdys:

Kadangi ne per seniausiai esu rašiusi straipsnelį tema „Originalios idėjos gyvūnų augintojo namų interjerui“, pamaniau, kad šis kadras puikiai jį pratęstų, bet, deja, būtų jau nepastebėtas. Kadangi vaizdelį pastebėjau Facebook'e, man pasidarė įdomu ir iš kur jis paimtas, tad pasinaudojau visažine Google vaizdų paieška... ir radau ne tik šią, bet ir daugiau anksčiau nematytų nuotraukėlių, iš kurių jau kuo puikiausiai gausis ir atskiras straipsniukas. Taigi - gero žiūrinėjimo! O gal kažką pritaikysite ir savo namuose? :)

Gamtos kambarėlis vaikų darželyje - ar tai įmanoma?

Iškart atsakau - TAIP, tai įmanoma! Ir ne kažkur toli, bet netgi pas mus Lietuvoje. Šiandien savo elektroninio pašto dėžutėje aptikau nuostabų straipsnį apie Pakruojo vaikų darželį „Saulutė“, veikiantį pagal kitokį modelį nei daugelis kitų tradicinių mūsų vaikų darželių. Ir būtent jame, pasirodo, vaikučiams yra įrengtas Gamtos kambarėlis, kuriame - ne tik daugybė augalų, bet ir trys baliniai vėžliai, gyvenantys darželio meistro sukonstruotame baseine, dvi šinšilos, žiurkėnai, paukštelis amadina, žuvytės.

Pirmasis apsilankymas mokykloje - pamoka apie šunų kūno kalbą

Šiais metais Pasaulinė gyvūnų globos diena man buvo ypatinga - nors ir viena savaite vėliau, tačiau įvyko ilgai lauktoji pamokėlė vaikams, atvėrusi naują etapą mano veikloje. Į svečius pasikvietė Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos mokytoja Irena Gronskienė, radusi mano paskelbtą pamokos idėją portale „Kam to reikia?“.

Aptariame, kodėl reikia suprasti šunų kūno kalbą

Priimtas naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas

„Apie Tautos didybę ir dorovinę brandą galima spręsti iš to, kaip joje elgiamasi su gyvūnais“ (M. Ghandi)

Šią citatą aš prisiminiau iškart, vos tik perskaičiusi Seimo posėdžių, kuriuose buvo svarstomas naujojo Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priėmimas, stenogramas. Maždaug tą patį turėjo omenyje ir Seimo narė Z. Užlytė, šio įstatymo priėmimą pakomentavusi taip: „Gyvūnai nėra rinkėjai, tai parodo ir pustuštė Seimo salė“.

Visų pirma, labai gaila, kad priimant įstatymą, Seimo nariai teikė pasiūlymus ir diskutavo išskirtinai tik kovinių ir pavojingų šunų veislių laikymo klausimais (tą patį šiuo metu aktyviai daro ir žiniasklaida). Nei vieno pasiūlymo nebuvo pateikta, kuris liestų gyvūnų gerovę ir jos apsaugą. Ar tikrai naujojo įstatymo projektas šiuo atžvilgiu buvo idealus?

Štai, pavyzdžiui, koks yra priimtame įstatyme „gyvūnų globos namų“ apibrėžimas:

Gyvūnų globos namai – asmuo, turintis teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi, kol nugaiš (išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti), bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol juos bus galima išleisti į laisvę.