Aš ne zoofilas – aš žmogus (arba kaip plėtojama demokratinė visuomenė ir pliuralizmas)

Daugumai žinoma garsioji Gandhi išsakyta mintis, kad tautos didybė ir jos moralinis progresas gali būti vertinamas pagal tai, kaip tauta elgiasi su gyvūnais. Regis, visuomenė, kurioje gyvūnais ir jų gerove rūpinamasi, ir žmonės, kurie tai daro, turėtų būti vertinami kaip aukštesnės kultūros ir dvasingumo. Juk tas, kas moka mylėti ir gerbti bet kokią gyvybę, bus kultūringas ir su žmonėmis.

Žurnalistas Tomas Čyvas (lrytas.lt nuotrauka)

Bet ką aš pastebiu – kad tautos didybė gali būti vertinama ne tik pagal tai, kaip ji elgiasi su gyvūnais, bet ir pagal tai, koks tautos požiūris į žmones, besirūpinančius gyvūnų gerove. Nes tas, kas nemėgsta ar yra abejingas gyvūnams, neretai būna dar bjauresnis žmonių - gyvūnų mylėtojų atžvilgiu. Na, sakykime, kodėl gi nepasišaipius ir nepavadinus tokių žmonių „zoofilais“? Tokių išsireiškimų neretai pažeria straipsnių, susijusių su gyvūnų gerove ir apsauga, komentatoriai. Žinoma, tokių komentarų portalai neištrina... Bet to negana – lygiai taip pat neetiškai išsireiškė ir žurnalistas Tomas Čyvas, kurio straipsnis „Šuns širdies valstybė – zoofilai diktuoja madas“ viešai pasirodė viename iš didžiausių Lietuvos portalų lrytas.lt, pasiekdamas didžiulę auditoriją. Ir lygiai taip pat į jo pusę stojo visuomenės etikos sargai, neradę tokioje publikacijoje nieko neetiško. Tai buvo viešas spjūvis į tą visuomenės dalį, kuri kelia tautos kultūrinį ir dvasinį lygį, ir stengiasi apsaugoti gyvūnus augintinius nuo žmonių neatsakingumo pasekmių – perpildytų prieglaudų, nekontroliuojamo gyvūnų dauginimosi ir gausybės neišaiškintų žiauraus elgesio atvejų. Tai buvo spjūvis visoms gyvūnų globos organizacijoms, veterinarijos gydytojams, gyvūnų gerovės specialistams ir sąmoningiems bei suprantantiems savo atsakomybę už augintinių gerovę šeimininkams.