Kalbėdami apie gyvūnų gerovę, dažniausiai ją suprantame kaip laikymui tinkamų sąlygų suteikimą, priežiūrą bei rūpinimąsi savo augintiniais. Tačiau tai dar ne viskas – svarbu suvokti ir tai, kad mes lemiame gyvūnų gerovę dar prieš jiems gimstant, kai priimame sprendimą suporuoti jų tėvus arba palaikyti šį kitų žmonių sprendimą, įsigydami mažą šuniuką, kačiuką ar kitą jauniklį.Visos šunų, kačių ir kitų naminių gyvūnų veislės yra sukurtos žmonių. Nei viena iš šių veislių niekada neegzistavo natūraliomis sąlygomis ir niekada neišliktų, jeigu gyvūnams būtų suteikta laisvė patiems pasirinkti partnerius poravimuisi. Visos veislės turi išskirtinių išvaizdos, elgesio, produktyvumo ar kitų ypatumų, bet, deja, kartais jie visiškai kertasi su šių gyvūnų gerove ir sveikata.
Vienas akivaizdžiausių to pavyzdžių – trumpasnukiai šunys ir katės (dar vadinami brachicefalais). Tai mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai, pekinai, japonų činai, Briuselio grifonai ir kt. veislės, kurių plokščias snukis žmonėms pasąmoningai primena kūdikio veidą ar beždžionėlę, ir jau vien todėl tampa patrauklus (plačiau galite paskaityti moksliniame straipsnyje). O su tuo susijęs ir dalies žmonių dievinamas elgesys – knarkimas, "tingumas", užmigimas įvairiose "juokingose" pozose, plati "šypsena".
