Knarkiantis šuo – ne norma

Kalbėdami apie gyvūnų gerovę, dažniausiai ją suprantame kaip laikymui tinkamų sąlygų suteikimą, priežiūrą bei rūpinimąsi savo augintiniais. Tačiau tai dar ne viskas – svarbu suvokti ir tai, kad mes lemiame gyvūnų gerovę dar prieš jiems gimstant, kai priimame sprendimą suporuoti jų tėvus arba palaikyti šį kitų žmonių sprendimą, įsigydami mažą šuniuką, kačiuką ar kitą jauniklį.

Visos šunų, kačių ir kitų naminių gyvūnų veislės yra sukurtos žmonių. Nei viena iš šių veislių niekada neegzistavo natūraliomis sąlygomis ir niekada neišliktų, jeigu gyvūnams būtų suteikta laisvė patiems pasirinkti partnerius poravimuisi. Visos veislės turi išskirtinių išvaizdos, elgesio, produktyvumo ar kitų ypatumų, bet, deja, kartais jie visiškai kertasi su šių gyvūnų gerove ir sveikata.

Vienas akivaizdžiausių to pavyzdžių – trumpasnukiai šunys ir katės (dar vadinami brachicefalais). Tai mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai, pekinai, japonų činai, Briuselio grifonai ir kt. veislės, kurių plokščias snukis žmonėms pasąmoningai primena kūdikio veidą ar beždžionėlę, ir jau vien todėl tampa patrauklus (plačiau galite paskaityti moksliniame straipsnyje). O su tuo susijęs ir dalies žmonių dievinamas elgesys – knarkimas, "tingumas", užmigimas įvairiose "juokingose" pozose, plati "šypsena".

Deja, žmonės linkę pernelyg sužmoginti šias savybes ir nesuvokia jų priežasčių ir pasekmių patiems gyvūnams. Tai yra akivaizdūs požymiai, kad gyvūnams būtina veterinarijos gydytojų pagalba, bet... mokslininkai nustatė, kad net 58% tokių šunų augintojų neatpažįsta šių požymių, o dalis iš jų mano, kad jie yra "normalūs veislei". Tačiau tai yra mitas, nes kvėpavimo sutrikimai ir garsai (knarkimas, kriokimas kvėpuojant, švokštimas ir kiti pašaliniai garsai) nėra norma nei vienam šuniui, katei, bet kurios kitos rūšies gyvūnui ar žmogui (nepriklausomai nuo gyvūno porūšio, veislės, ar žmogaus rasės, tautybės). Deja, trumpasnukių šunų šeimininkai labiau toleruoja kvėpavimo takų nepraeinamumo klinikinius požymius ir ilgiau nesikreipia į veterinarijos gydytojus, dėl to šunims tenka ilgiau kęsti negalavimus arba patirti sunkesnius kvėpavimo nepakankamumo priepuolius, kol šeimininkai pagaliau įžvelgs problemą.

Kadangi ši būklė ypač būdinga trumpasnukiams šunims (brachicefalams), ji vadinama brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromu, sutrumpintai BOAS (angl. Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). Deja, šio sindromo mastas mopsų, prancūzų buldogų ir anglų buldogų tarpe yra toks didelis, jie tapę tokie įprasti, kad žmonės juos jau tiesiog ignoruoja ir netgi, priešingai, pateikia kaip kažką itin mielo, išskirtinio ir būdingo tik šioms veislėms.

Tokių pavyzdžių - pilnas internetas:

Atminkime, kad bet kurios veislės šunys su normaliais viršutiniais kvėpavimo takais visada kvėpuoja tyliai. Štai koks turėtų būti normalus kvėpavimas:

Garsai kvėpavimo metu (knarkimas, kriokimas, šnarpštimas) rodo kvėpavimo takų nepraeinamumą (obstrukciją), o garsų pobūdis priklauso nuo to, kurioje vietoje įvyksta obstrukcija – ryklėje, gerklose ir/ar nosies ertmėje. Kai kurie šunys garsus ima skleisti tik žaisdami, būdami aktyvūs, ėsdami/lakdami arba stresuodami. Bet kuriuo atveju, jeigu garsus kvėpavimas pasitaiko, reikėtų apsilankyti pas veterinarijos gydytoją.

Kur ir dėl ko kyla garsai kvėpuojant

Šnervių susiaurėjimas (stenozė)

Pernelyg siauros šnervės – tai tik viena iš priežasčių, dėl kurios kvėpavimas gali būti triukšmingas. Tačiau šnervių siaurumas – vienintelis plika akimi labai dažnai brachicefalų veislėms pastebimas išorinis požymis.

Štai kaip turėtų normaliai atrodyti šnervės:

O štai kokius variantus labai dažnai tenka matyti:

 

Pernelyg siauros šnervės įkvėpimo metu dažnai įvirsta į vidų, todėl šunims tampa sunku normaliai kvėpuoti per nosį. Susiaurėjusi gali būti ne tik šnervių išorė, bet ir vidinė dalis. Dėl šios priežasties trumpasnukiams šunims yra dažnai pastebimos padidintos pastangos kvėpuoti ir kvėpavimas atvira burna. Kai kuriems šunims padėtį gali apsunkinti iškrypusi nosies pertvara ir nenormalus nosies kriauklių (kremzlių, esančių nosies viduje) išvešėjimas.

Paveikslėlyje kairėje - normali nosies pertvara, viduryje – nenormalus nosies kriauklių išvešėjimas mopso nosies ertmėje, dešinėje – iškrypusi mopso nosies pertvara. (c) Kembridžo veterinarijos mokykla

Susiaurėjusi nosies ertmė lemia neigiamo slėgio padidėjimą kvėpavimo takų spindyje, ir tai lemia minkštųjų audinių vibraciją ir garsus:

Ryklės garsai

(c) Gerhard Oechtering

Ryklėje garsus sukelia per ilgas ir sustorėjęs minkštasis gomurys. Normalus minkštasis gomurys turėtų vos liesti antgerklį, kad šuniui lekuojant atvira burna, kvėpavimo takai liktų atviri. Deja, trumpasnukių šunų trumpi tik snukį formuojantys kaulai, o minkštasis gomurys yra maždaug toks, koks turėtų būti normalaus ilgio snukyje, todėl jis netelpa ir patenka į kvėpavimo takus (gerklas). Nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kokio storio yra normalus minkštasis gomurys, ir kokio storumo jis yra buldogo burnoje. Užvėrus burną, praktiškai nebelieka jokios ertmės laisvam oro tekėjimui.

Lekuojant atvira burna, sergantiems šunims tenka skirti papildomų pastangų, kad galėtų atitraukti minkštąjį gomurį nuo gerklų, ir oras galėtų patekti į kvėpavimo takus. Kvėpuojant per nosį, įkvėpimo metu padidėjęs neigiamas kvėpavimo takų slėgis gali sukelti minkštojo gomurio ir perteklinių ryklės minkštųjų audinių vibraciją – tuomet nuo BOAS kenčiantys šunys knarkia net ir nemiegodami.

Štai tipiškas kriokimo ryklėje pavyzdys:

Gerklų garsai

Gerklose kylantis triukšmingas kvėpavimas yra itin būdingas mopsams, sergantiems BOAS sindromu. Jam būdingi aukšto tono garsai, panašūs į dūsavimą ir besiskiriantys nuo žemo tono garsų (knarkimo arba šnarpštimo). Tokio pobūdžio garsai yra būdingas susiaurėjusių gerklų arba jų kolapso (užkritimo) požymis:

Gerklų kolapsas yra laikomas antriniu pažeidimu, kaip pasekmė atsirandančiu dėl negydytų pirminių problemų (pvz., pailgėjusio minkštojo gomurio, siaurų šnervių). Jis gali būti laikinas arba dinamiškas, kai gerklose esančios kremzlės yra įtraukiamos į trachėją tik įkvėpimo metu. Tačiau jeigu tai vyksta ilgą laiką, kremzlės praranda tvirtumą, ir gerklų kolapsas tampa pastovus.

Mišraus tipo BOAS

Brachicefalų kvėpavimo obstrukcijos sindromas (BOAS) gali būti ir mišraus tipo, t.y. kai anatominiai defektai ir kvėpavimo sutrikimai lokalizuojasi ne vienoje, o keliose vietose. Tuomet gali būti girdimi garsai, kilę tiek ryklėje, tiek nosyje.

Brachicefalų obstrukcinį kvėpavimo sindromą įtakojantys faktoriai

1. Pagrindinis faktorius, įtakojantys BOAS, yra brachicefalija, t.y. kuo šuns snukis trumpesnis, tuo BOAS rizika yra didesnė. Štai akivaizdi statistika prancūzų buldogų pavyzdžiu (kraniofacialinis santykis - tai snukio ilgio santykis su kaukolės ilgiu):

Štai tokio plokštumo snukius turinčių šunų veisimas yra nuosprendis gyvūnams:

 2. Kaip jau ir skaitėte aukščiau, šnervių atvirumas tiesiogiai įtakoja kvėpavimą.  Nustatyta, kad pernelyg siaurios šnervės yra svarbus rizikos faktorius brachicefalų kvėpavimo sindromui (BOAS) atsirasti, ypač prancūzų buldogams – šios veislės šunys su vidutiniu šnervių susiaurėjimu suserga BOAS maždaug 20 kartų dažniau:

3. Kaklo storis, nors ir pageidaujamas kai kurių veislių bruožas, bet susijęs su perteklinių riebalų atsidėjimu kaklo srityje aplink kvėpavimo takus, liežuvyje ir minkštajame gomuryje. Nieko stebėtino, kad tokių šunų kvėpavimas yra apsunkinamas. Panašios problemos kamuoja ir žmones storesniais kaklais.

4. Viršsvoris yra taip pat labai svarbus faktorius, ypač mopsams. Gaila, tačiau tos brachicefalų formos, kurios paprastai laikomos normaliomis ir atitinkančiomis veislių standartus, iš fiziologinės pusės yra viršsvoris. Apie pusė brachicefalų, kurių kūno kondicijos įvertinimas yra >5 balai, serga BOAS.

Brachicefalų obstrukcinio kvėpavimo sindromo įtaka gyvūnų gerovei

Pats savaime knarkimas – tik ledkalnio viršūnė, tik problemos požymis. Jeigu pabandytume patys nemiegodami paknarkti ir pakvėpuoti taip, kaip matėte video medžiagoje, bent 10 minučių – įsitikintumėte, kad toks kvėpavimas labai dirgina gerklę. O taip pat pabandykite užspausti savo šnerves iki štai tokio siaurumo ir įsivaizduoti, kad štai pro jas jums reikėtų kvėpuoti visą gyvenimą:

Toks kvėpavimas iš šunų reikalauja daugybės pastangų ir energijos:

Daugelis BOAS sindromą turinčių šunų negali aktyviai lakstyti, žaisti ir gyventi normalų šunišką gyvenimą (žemiau – labai juokingas filmukas, tiesa?).

Kita didžiulė bėda šių šunų laukia miegant. Atsipalaidavus raumenims ir šuniui užvėrus burną (juk šunys nemiega lekuodami), kvėpavimo takai gali tapti sunkiai praeinami arba visai nepraeinami – tuomet kvėpavimas laikinai sustoja, ir šuo turi pabusti, kad vėl galėtų įkvėpti. Tai – vadinamoji miego apnėja. Tai yra gąsdinantis momentas, po kurio gyvūnas pabunda sutrikęs ir išsigandęs. Ilgainiui gyvūnai gali imti baimintis užmigti, jie pavargę ir išsekę stengiasi išlikti budrūs, bet ar jų šeimininkai ir internautai pagalvoja apie tai? Jiems tai tiesiog juokinga, primena pirmadienį po savaitgalio šėlionių:

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad miego kokybė (tame tarpe įvairių miego stadijų natūrali kaita) yra be galo svarbi kiekvieno individo poilsiui, normaliam vystymuisi, imunitetui ir kasdienei veiklai. Ar bent galime suvokti, kokia yra aukščiau pavaizduoto šuns miego ir gyvenimo "kokybė"?

Kai kurie BOAS sergantys šunys ieško, kaip miegoti, kad kvėpavimo takai liktų atviri – sėdint, prasižiojus ir pan. Bet ir vėlgi, užuot kreipęsi į veterinarijos gydytojus ir padėję savo kenčiantiems augintiniams, šeimininkai šiuos šunis demonstruoja kaip juokingus nykštukus internete:

Ir tai dar ne viskas. Brachicefalų obstrukcinio kvėpavimo sindromu (BOAS) sergantys šunys dažnai patiria maitinimosi sunkumų, nes perteklinės ryklės klostės ir pernelyg ilgas minkštasis gomurys gali uždengti stemplę ir sutrikdyti rijimo funkciją, o taip pat šiems šunims neretai pasitaiko refliuksas (maisto atpylimas).

Galimi sprendimai

Be jokios abejonės, jeigu gyvūnas jau yra ir šeimininkas kreipiasi į veterinarijos gydytoją, jam gali būti taikomas chirurginis gydymas – minkštojo gomurio sutrumpinimas, šnervių praplatinimas ir kt.

Šios operacijos gali padėti, tačiau kadangi, kaip jau žinote, BOAS priežastys gali slypėti įvairiose vietose, todėl jų gali prireikti visų pirma ne vienos, visų antra – jeigu paprastenių operacijų nepakanka ir prireikia sudėtingos nosies ertmės operacijos, Lietuvoje (mano žiniomis) jos kol kas neatliekamos, o šalyse, kur galėtumėte gauti šią paslaugą – kainuoja labai didelius pinigus. Bet žiūrint iš gyvūno gerovės perspektyvos, pagalvokite - ar normalus mūsų, žmonių, sąmoningas tokių gyvūnų veisimas, kuriems vėliau greičiausiai reikės operacijų?

Nors operacijos ir pagerina trumpasnukių šunų gyvenimo kokybę ir gerovę, bet iš kitos pusės – brachicefaliją biologine prasme galima vienareikšmiškai laikyti anatominiu trūkumu, dėl kurio didelė dalis plokščiasnukių veislių gyvūnų patiria papildomų nepatogumų ir kančių, operacijų ir skausmo, lyginant su normalaus ilgio snukius turinčiais gyvūnais. Tarp kitko, brachicefalams netgi anestezija yra ženkliai rizikingesnė negu normalaus ilgio snukio gyvūnams (vėlgi būtent dėl kvėpavimo sutrikimų rizikos). Operuodami mes tiesiog išoriškai taisome tai, ko patys "prisiprašėme" siekdami matyti trumpasnukes tas gyvūnų rūšis, kurioms tai nėra normalu. O genetiškai šie šunys taip ir lieka brachicefalai, ir veisdami toliau sulaukiame vėl tas pačias kančias patirsiančių jauniklių. Jeigu tik šie šunys turėtų normalų snukį, nereikėtų jiems nieko trumpinti, šalinti ar platinti. Ir šis sprendimas – veisti ar neveisti, palaikyti ar nepalaikyti tokių gyvūnų atsiradimą (sukuriant jiems paklausą, juos perkant) yra tik kiekvieno iš mūsų rankose.

(c) Kampanija už atsakingą plokščiasnukių gyvūnų
naudojimą reklamoje ir žiniasklaidoje (CRUFFA)

Turėtumėte žinoti, kad trumpas snukis taip pat lemia prastą šių šunų termoreguliaciją (gebėjimą atsivėsinti šilumoje ar esant fiziniam krūviui), dantų problemas (jie netelpa burnos ertmėje), o dėl išskirtinės galvos ir akiduobių formos brachicefalų veislės šunys dažniau serga akių ligomis, snukio raukšlių dermatitu, kalytės žymiai sunkiau šuniuojasi natūraliai ir joms dažnai tenka atlikti Cezario pjūvius. Be to, būdingos brachicefalams ligos neapsiriboja vien snukiu – jie taip pat dažniau kenčia nuo alergijų, stuburo, uodegos problemų ir kt. Jeigu imtume kasdienes situacijas, dauguma brachicefalų negali plaukti (todėl negali džiaugtis daugeliui šunų mėgstamu plaukimu, o jei netyčia įkrenta į vandenį ir nesulaukia pagalbos, gali nuskęsti), o taip pat neretai negali paprasčiausiai susiriesti, kad galėtų išsilaižyti savo pauodegį (kas yra absoliučiai natūralus elgesys šunims) ir palaikyti higieną.

Ar įmanoma veisti sveikesnius, geriau kvėpuojančius brachicefalus? Taip, bet tik iš dalies. Galima veisimui rinkti šunis atviresnėmis šnervėmis, ilgesniais snukiais, geriau kvėpuojančius. Bet vis dėlto kol kas kinologų organizacijų patvirtinti veislių standartai reikalauja pernelyg trumpų snukių, lyginant su tomis snukio proporcijomis, kurias mokslininkai nurodo kaip jau ganėtinai "saugias" patiems šunims. O taip pat pernelyg masyvaus kūno (=viršsvorio) bei kaklo, ypač kalbant apie buldogus ir mopsus. Todėl kol mes vartotojiškai "mylėsime" brachicefalų išvaizdą ir palaikysime tokių gyvūnų veisimą, tol daugybė šių veislių gyvūnų kankinsis.

(c) iCatCare

(c) Didžiosios Britanijos Triušių gerovės asociacija (RWAF)

O grįžtant prie šio straipsnio pradžios ir temos apie knarkimą – dar kartą pažiūrėkite šį filmuką ir dalinkitės juo su visais savo pažįstamais. Neignoruokime ir nesijuokime iš knarkiančių savo augintinių. Jie serga.

---

Daugiau informacijos apie BOAS rasite šiuose puikiuose profesionalių mokslininkų ir veterinarijos gydytojų parengtuose šaltiniuose:

• BOAS research group, Department of Veterinary Medicine, Cambridge Veterinary School. BOAS recognition by owners and veterinarians.
• Carol Beuchat, the Institute of Canine Biology. Brachycephaly: it's more than just the pretty face.
• Leipcigo universiteto Veterinarijos fakulteto profesoriaus Gerhard Oechtering pranešimas apie ilgasnukių ir trumpasniukių šunų kvėpavimo takus, jų anatomiją ir funkcijas, kvėpavimo sutrikimų priežastis ir lokalizaciją konferencijoje, skirtoje trumpasnukių šunų problematikai gvildenti, Švedijoje.
• Gerhard Oechtering. Brachycephalic syndrome – new information on an old congenital disease.
• Rowena MA Packer, Michael S Tivers. Strategies for the management and prevention of conformation-related respiratory disorders in brachycephalic dogs.
• Packer RMA, Hendricks A, Tivers MS & Burn CC. Impact of facial conformation on canine health: Brachycephalic Obstructive Airway Syndrome.
• Mark J Farnworth, Ruoning Chen, Rowena M. A. Packer, Sarah M. A. Caney, Danièlle A. Gunn-Moore. Flat Feline Faces: Is Brachycephaly Associated with Respiratory Abnormalities in the Domestic Cat (Felis catus)?
• A Bartels, V Martin, E Bidoli, S Steigmeier-Raith, A Brühschwein, S Reese, R Köstlin and M Erhard. Brachycephalic problems of pugs relevant to animal welfare.
• Royal Veterinary College, University of London. Conference report: Building better brachycephalics 2013.